Įgyvendinta Šeimos klubo koncepcija centre

Labai svarbu suvokti, kaip padėtis šeimoje veikia vaiko elgesį ir sunkumus, ir bandyti padėti ne tik vaikui, bet ir jo artimiausiai aplinkai, kuri yra svarbiausia ugdant vaiką, ir  siekiant jo pažangos.  Viena iš  2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projekto „Socialinių paslaugų įvairovės plėtra bei jų kokybės gerinimas Lietuvos ir Latvijos specialiųjų poreikių vaikams“/SEE ME/LLI-436  veiklų nukreipta į gilesnes šeimos problemas, sutelkiant ir suburiant mokinių šeimų artimuosius  į Šeimos klubą ugdymo centre bei ir teikiant personalinę psichologinę  paramą.  Deja,  šeimos, auginančios negalią turinčius vaikus dažnai nesulaukia pakankamai joms reikalingos pagalbos ir dėl to atsiduria ekonominėje, socialinėje atskirtyje. Tokiomis aplinkybėmis rūpinantis šeimoje gyvenančiu žmogumi su negalia, prižiūrintis jį šeimos narys patiria ilgalaikių pasekmių – išgyvena didelį stresą, patiria nuovargį, jaučia nuolatinį nerimą.

Ne kiekvienam užtenka drąsos kreiptis į kitas institucijas ir prašyti jų pagalbos. Tam, kad šeima neliktų vieniša su sunkiomis problemomis, neužsisklęstų buvo teikiama   psichologinė pagalba ir parama.  Centro psichologė Ramunė Vidžiūnienė    akcentavo, kad projekto vykdymo laikotarpis buvo labai įtakotas ir COVID -19 pandemijos, todėl socialinės atskirties pasekmės, kylantys psichologinis nerimas šioms šeimoms  tapo dar aštresnis. Lietuvoje mokslininkų atlikto tyrimo metu paaiškėjo kad tėvai, auginantys vaiką, kuriam nuolat reikia globos, priežiūros ar slaugos patiriamo streso lygio vidurkis ir taip  siekia 45,15 balų (iš galimų 88 balų): 15 proc. asmenų patiria sunkų stresą, o 47 proc. žmogų su negalia prižiūrinčių šeimos narių nuovargis vertinamas kaip vidutinis – sunkus. Vadinasi,  60 proc. tokių šeimų jaučia vidutinį – sunkų ilgalaikį stresą.

Pagrindiniai įtampos šaltiniai – baimė dėl žmogaus su negalia ateities, per didelė jo priklausomybė nuo pagalbą suaugusių, taip pat bandymas suderinti žmogaus su negalia priežiūrą su kitomis nuolatinėmis pareigomis namuose ir darbe. Dar labai reikalinga drąsa kreiptis į kitas institucijas ir prašyti jų pagalbos. Todėl labai svarbu, kad šeima, o neretai tai tik  mama, neliktų vieniša su problemomis, kylančiais iššūkiais.

Todėl teikiant individualias psichologines konsultacijas mamoms,  įvertinome bazinius emocinius poreikius ir aptarėme kokių norėtume veiksmų imtis, kad sumažinti socialinę izoliaciją, išmoktume įvairesnių streso, nerimo  mažinimo įveikos būdų, geriau gebėtų bendrauti su savo vaikais, siektų  darnesnių šeimyninių santykių.

Projekto „See me“ veiklos  teikimo pradžia  daugiau siejosi ir su pačio Šeimos klubo įveiklinimu, šeimų bendravimu, dalinimusi patirtimi, pagalba vieni kitiems, tačiau vėliau  siejosi su atsiradusia būtinybe laikytis karantino taisyklių ir naują paslaugą individualizuoti, ją vykdant nuotolinėmis priemonėmis, t.y. konsultuojant telefonu.

Džiaugiamės, jog susidūrus su praktinėmis problemomis, jos nebuvo ignoruotos, užslopintos ir kai kuriais atvejais, net jei tai nedidelė problema, susitvarkius su ja išvengta rimtesnių padarinių.

Smagu, kad dabar galime jau grįžti prie kontaktinių susibūrimų, susitikimų, kurie mums labai  reikalingi,  todėl gegužės mėnesį kviesime visas mūsų centro  šeimas susipažinti ir su projekto partnerių iš Visagino „Verdenės“ gimnazijos ir Latvijos Dagdos savivaldybės šeimomis, auginančiomis vaikus turinčius negalią, kartu su jomis mokytis įvairių streso įveikos būdų, pavyzdžiui Meno terapijos, ir taip dar labiau sustiprinti psichologinį atsparumą.   

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į Astą Jakovlevienę, kijeliuuc@gmail.com

Daugiau informacijos apie Latvijos – Lietuvos bendradarbiavimo apibus sienos programą galima rasti www.latlit.eu  ir www.europa.eu.

Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šio straipsnio turinį atsako Molėtų r. Kijėlių specialusis ugdymo centras. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę. www.latlit.eu ir www.europa.eu.

Projektą finansuoja 2014-2020 Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programa.